Viena iš lūdniausių mano gyvenimo dienų buvo, kai mano anūkas - o jis išskirtinai gabus, - įstojo į koledžą. Jam gerai sekėsi matematika. Po kelių koledže praleistų metų aš jo paklausiau, kuo norėtų būti, kai užaugs. Jis atsakė - noriu būti finansų inžinieriumi. Man širdis apmirė. Kodėl jis nori gaišti gyvenimą tokiai profesijai?
Paulas Volckeris, buvęs FRB vadovas
Savaitė - bankų akcijų kritimo ir užsilikusių „smulkiabangių“ spekuliantų atsitraukimo laikas. Blogų paskolų atidėjimai blogino bankų rezultatus. Biržoje populiarumu varžėsi TEO1L ir KNF1L. Nors prekyba tokia sekli, kad apie tendecijas kalbėti neverta. Lėtai, bet užtikrintai nyksta menkiausios spekuliavimo galimybės.
Lietuvoje mažėja ne tik akcijų, bet ir vartojimo prekių paklausa. Mažmeninė prekyba sausio mėnesi drastiškai krito - 2009 m. sausio mėn., palyginti su 2008 m. sausio mėn., mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 27,2 proc. Bet iš apklaustų įmonių vadovų net 77 proc. mano, kad kainos nesikeis (!).
Vartotojų ir verslininkų nuotaikos tebėra prastos - sausio mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis beveik nekito ir yra neigiamas 36. Darbuotojų skaičių žada mažinti 69 procentai apklaustų įmonės vadovų.
Pirmadienio apyvarta - 1 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 6/11
Didžiausią apyvartą pasiekė Ūkio bankas (UKB1L) - 330 tūkst. Lt, kaina krito 5,06 proc. iki 0,75 Lt.
Antra - TEO1L (apyvarta - 195 tūkst. Lt), kaina krito 0,8 proc iki 1,24 Lt.
Aktyviau prekiauta ir Snoro (SRS1L) akcijomis - apyvarta siekė 172 tūkst. Lt, kaina nekito - 0,55 Lt.
Šeštadienį rezultatus paskelbė 2 bankai - AB „Snoras“ ir Ūkio bankas.
„Snoro“ grupės neaudituotas 2008 metų rezultatas - 41,7 mln. Lt grynojo pelno, banko - 32,2 mln. Lt.
2007 m. banko neaudituotas grynasis pelnas siekė 71,72 mln. Lt., grupės grynasis pelnas siekė 83,45 mln. Lt, bet į jį buvo įskaičiuotas 14,41 mln. Lt pelnas iš dukterinės bendrovės dalies akcijų pardavimo.
Ūkio bankas nepasiekė prognozuotų 91,5 mln. Lt pelno. Šeštadienį paskelbė, kad 2008 m. pelnas sumažejo 30,6 proc. iki 57,4 mln. Lt, o grupės pelnas krito 37,9 proc. iki 48 mln. Lt. 2007 m. banko pelnas siekė 82,7 mln. Lt, grupės - 77,4 mln. Lt.
Bankas išvardijo kelias prognozių neatitikimo priežastis:
i) didesnės nei prognozuotos specialiųjų atidėjimų paskolų ir gautinų sumų
vertės sumažėjimui išlaidos, sąlygotos Lietuvos ekonomikos pokyčių;
ii) mažesnis nei prognozuotas klientų atliktų bankinių operacijų skaičius;
iii) mažesnės nei prognozuotos pajamas uždirbančio turto apimtys;
iv) daugiau nei prognozuota išaugę lėšų skolinimosi kaštai;
v) mažesnis nei prognozuotas prekybinės veiklos rezultatas.
Ko gero, svariausia - pirmoji.
Antradienio apyvarta - 1,1 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 8/18
Pirmavo TEO LT apyvarta - 312 tūkst. Lt, kaina krito 4,03 proc. iki 1,19 Lt
Ūkio bankas kiek atsiliko - apyvarta 211 tūkst. Lt, kaina krito dar 9,3 proc. iki 0,68 Lt
Trečiais - Snoras apyvarta 177 tūkst. Lt, kaina krito 10,9 proc. iki 0,49 Lt
Investuotojams svarbus pranešimas paskelbtas pranešime apie visuotinį Ūkio banko akcininkų susirinkimą - Ūkio banko įstatinio kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų. Tai gali reikšti nemokamas arba pigesnes nei rinkoje akcijas.
Trečiadienio apyvarta - 1,3 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 7/11
Pirmavo TEO LT - apyvarta 535 tūkst. Lt, kaina nekito - 1,19 Lt
UKB1L apyvarta siekė 389 tūkst. Lt, kaina kilo 5,8 proc. iki 0,72 Lt
SRS1L apyvarta tebuvo 155 tūkst. Lt, akcijų uždarymo kaina kilo 6,12 proc. iki 0,52 Lt
Trečiadienio prekyba buvo pasyvi. Ūkio banko (UKB1L) paskelbti planai apie įstatinio kapitalo didinimą iš bendrovės lėšų šiek tiek pagyvino prekybą UKB1L akcijomis.
Ketvirtadienio apyvarta - 0.7 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 9/8
TEO LT apyvarta 201 tūkst. Lt, kaina krito 0,84 proc. iki1,18 Lt
Ūkio banko - 105 tūkst. Lt, kaina kilo 1,39 proc. iki 0,73 Lt
Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL1L) apyvarta - 75 tūkst. Lt, kaina kilo 3,23 proc. iki 0,32 Lt
Rezultatus paskelbė elektrinė, pakeisianti IAE 2010-aisiais. Lietuvos elektrines (LEL1L) pajamos praejusiais metais išaugo 29,68 proc.(nuo 256 mln. Lt iki 387 mln. Lt), veiklos pelnas mažejo iki 2,81 mln. Lt, grynasis pelnas – iki 4,36 mln. Lt. Rezultatai pranoko prognozes. Prognozuotas 2008m. pelnas - 2,26 mln.Lt, gautas - 6,40 ml.Lt.
Valiutos kurso pasikeitimo įtaka „uždirbo“ 4,6 mln. Lt. ir padidino beveik prognozę atitikusį pelną. Didžiausias skirtumas lyginant 2007 m. ir 2008 m. pajamas, susidarė dėl pajamų iš kitos veiklos - 2007 m. jos siekė net 42,8 mln. Lt, 2008 m. - tik 7,8 mln. Lt. EPS vienai akcijai krito nuo 0,23 iki 0,03 Lt.
Nors 2008 m. elektros energijos paklausa augo, bet 2009 m. veikiausiai mažės. AB „Lietuvos energija“ (LEN1L) yra pranešusi, kad per 2009 m. sausio mėnesį aukštos įtampos elektros tinklais Lietuvos poreikiams perdavė 8,9 proc. mažiau elektros energijos nei 2008 metų sausio mėnesį.
Penktadienio apyvarta - 0,9 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 11/9
Didžiausią apyvarta pasiekė TEO1L - 509 tūkst. Lt, kaina kilo 0,85 proc. iki 1,19 Lt.
Žymiai atsiliko UKB1L - 59 tūkst. Lt, kaina krito 2,74 proc. iki 0,71 Lt
LJL1L - 58 tūkst. Lt, kaina krito 6,25 proc. iki 0,3 Lt
Paskelbti „Klaipėdos naftos“ rezultatai nenustebino. Uždirbta 28,598 mln. Lt grynojo pelno – 4 kartus daugiau nei planuota (8,8 mln. Lt). Pardavimai sudarė 119,6 mln. Lt, 52 proc. daugiau, lyginant su 2007 m. Vyriausybei griežtai atsisakius parduoti bendrovę, šviesias viltis skatina produktotiekio „Mažeikių nafta - Klaipėdos nafta“ tiesimo planai.
OMX pokytis per savaitę - minus 4,36 proc.
Visas savaitės dienas, išskyrus pirmadienį, per kurį smulkūs spekuliantai bandė atsikratyti UKB1L ir SRS1L, daugiausia prekiauta TEO1L akcijomis. Bet tendecijos net ir TEO LT nėra palankios. Nors metiniai rezultatai gan geri, bet 2008 m. IV ketv. pajamos, palyginus su 2007 m. IV ketv., augo 0,9 proc., o grynasis pelnas krito 24,8 proc. Palyginimui - 2007 m. IV ketv. pajamos, palyginus su 2006 m. IV ketv. augo 12 proc., o grynasis pelnas - 29 proc. Bus įdomu sužinoti 2009 I ketv. rezultatus.
Ketvirtadienį, kovo 5 d. bus skelbiamas ECB sprendimas dėl palūkanų. Tikimasi jas mažėsiant iki 1,5 proc.
Pagyvėjimo planai
JAV naujas Geitnerio planas didelio entuziazmo nesukėlė . Planas atrodo pernelyg neapibrėžtas, gal dėl to, kad nesprendžiamos problemos, o pinigai paprasčiausiai pilami ten, kur jų trūksta. Patikslintais duomenimis, JAV BVP 2008 m. IV ketvirtį krito 6,2 proc. Vargu ar injekcijomis galima sustabdyti tokį kritimą.
Lietuva turės savąjį gelbėjimo planą - tik kur įšvirkšti pinigus? Reikalingas tikrai meistriškas dūris, kad pinigai be naudos nebūtų suvartoti.
Senų pastatų renovavimo planas ekonomikai pagyvinti - geras Pasaulio banko sumanymas, apie kurį pirmas, berods, prakalbo Lietuvos banko ekonomistas R.Kuodis.
Tai gana keinsiškas - beveik griovių iškasimo ir jų užkasimo principas. Tik šis turės ir praktinę naudą - čia darbo bus visiems - bankams, statybų kompanijoms ir statybininkams. Senų namų daug, jei jie negriaunami ir nekeičiami naujais (iki krizės tą siūlė daryti NT kompanijos) - bus remontuojami. Iš viso - apie 38 000 restauruotinų būstų. Pinigai, išmetami neefektyviai energetikos sistemai, bus panaudoti ekonomikai pagyvinti. Latviai taip pat turi analogišką sumanymą.
Kita gera gelbėjimo plano naujovė - prisimintas Lietuvoje visai užmirštas smulkus ir vidutinis verslas. Ilgais ekskomunistų valdymo metais buvo globojamos daugiausia energetinės monopolijos. Kol galiausiai vienos iš jų pasijuto nuskriaustos kitų monopolijų. O dar vienos monopolijos tapo lygesnės už kitas. Tokioje situacijoje apie smulkų ir vidutinį verslą daug girdėti neteko.
Gelbėjimo plano suma sudarys apie 4-5 proc. BVP. Tik, nors plano kūrėjai tikina, kad pinigai pasieks rinką labai greitai, jų panaudojimo mechanizmas suksis gana ilgai. Visai neužsimenama apie „kitą Lietuvą“ - miestelių ir kaimų ekonomiką - ten nedarbo problemos aštriausios, „regionai“ išsivystymu žymiai atsilieka nuo 3 didžiųjų miestų ir pildo emigracijos srautus.
Tiek JAV, tiek Lietuvoje gelbėjimo nauda ta, kad gal kiek sušvelnins kritimo smūgį. Blogiausia - kad kartu ištęs nuosmukį.
„Danskebank“ manymu , didžiausią išbandymą Lietuvos ekonomika patirs 2010 m. po IAE uždarymo. Kilsiančios elektros kainos gali 3-3,5 proc. kilstelėti vartojimo kainas ir beveik tiek pat sumažinti BVP augimą. Energetinių problemų sprendimo dar nėra. Nėra netgi aiškesnio plano.
CRE įkaitės
Nors „Senoji“ Europa ne itin veržiasi gelbėti „Naujosios“, jai teks tą daryti. Politiniai, valiutų skirtumai yra, bet bankų sistema
pernelyg susaisčiusi Europą. Vakarų šalių bankai dominuoja CRE bankinkystės sektoriuje ir užima nuo 60 iki 90 proc. rinkos.
Austrijos bankų paskolos CRE regione sudaro 80 proc. Austrijos BVP. Švedijos bankai paskolino iki 20 proc. šalies BVP dydžio sumos. Bankų griūtis greitai persikeltų iš CRE regiono į Vakarų pusę. Todėl Vokietijos eurozonos gelbėjimo prioritetai gal paaiškinami politiškai, bet ne pragmatiškai.
Pagal pradedantį veikti tarptautinių institucijų planą Rytų Europoje veikiantys bankai gaus 24,5 mlrd. eurų paramos. Tai - tik maža dalis. Vyriausiojo ERPB ekonomisto Eriko Berglöfo teigimu, vien šiemet finansinių institucijų rekapitalizavimui ir refinansavimui reikės 119,2 eurų (150 mlrd. JAV dolerių).
Ekonomiškai stipriausia ES šalis Vokietija kritiškai žiūri į tiesioginį Naujųjų šalių gelbėjimą. Bet neprieštarautų joms padėti didindama įnašus TVF. Griūties užkrato (contagion) požymių dar nematyti, jei nekreiptume dėmesio į valiutų devalvavimo plitimą. Tampa vis labiau nebeaišku ar Europos šalys ir toliau laikysis savo konvergencijos taisyklių ir kitų laipsniavimo modelių. Jie paprasčiausiai gali per brangiai kainuoti krizės metu.
Refomų sėkmę Baltijos šalyse primena ir buvęs Estijos premjeras M.Laaras. Įdomu tokiam vis didėjančiame keinsininkų atsivertėlių sraute skaityti nedrąsų friedmaninko tekstą.
Dar vienas rodiklis „užlūžo“
Bankų asociacijos vadovas pripažino, kad tarpbankinių rinkos palūkanų VILIBOR rodiklis nebėra visai tikslus pinigų
kainos indikatorius. Jis dabar skaičiuojamos pagal penkių bankų sąrašą - mažiau būti nebegali. Kadangi VILIBOR atspindi bankų
deklaravimus, bet ne sandorius, tai yra lyg „Aruodas.lt“ deklaruojamų būsto pardavimo kainų indeksas. O kritiniais atvejais, rodikliai, pagrįsti ketinimais nebeveikia.
Vis tiek dar yra vietos kristi.
