Krizė, bet ne ta
Mineapolio federalinio banko išleista studija - „Faktai ir mitai apie 2008-ųjų finansų krizę“ (Facts and Myths about the Financial Crisis of 2008) atskleidžia „netikėtus“ faktus - namų ūkių ir verslo skolinimasis vyksta, kredito krizė nėra drastiška.
Trys teiginiai apie krizę, kuriuos Mineapolio FRB ekonomistai V.V. Chari, Lawrence Christiano, Patrick J. Kehoe laiko klaidingais:
1. Bankų skolinimas ne finansinėms kompanijoms ir namų ūkiams drastiškai krito
2. Tarpbankinis skolinimas praktiškai neegzistuoja.
3. Drastiškai krito nefinansinių kompanijų vertybinių popierių leidimas, o jų palūkanų normos pakilo
į neregėtas aukštumas.
Kalbant trumpai - krizės mąstas yra mitas. Įrodoma paprastai ir iliustratyviai - 2 iš gausybės grafikų:
Be to, teigiama, kad paskolų reikšmė bendrovėms yra perdėta, todėl pasunkėjęs kreditavimas nebūtinai turi lemiamos reikšmės jų veiklai (Modigliani-Miller teorema?). Antras labai įdomus pastebėjimas apie kredito spragų (credit spreads) pervertinimą krizės atvejais - mat, vos tik pakvipus bankrotais rinkos dalyviai pradeda siekti ne didesnių palūkanų normų (kiekybės), bet saugumo (kokybės), todėl, saugiausios investicijos T-bonds palūkanos labai krenta ir taip išauga skirtumas tarp šių obligacijų ir kitų, rizikingesnių finansų rinkos instrumentų.
Toliau ekonomistai teigia, kad tikrasis krizės pobūdis arba nežinomas arba tiksliai politikų neatskleidžiamas. Studijoje remiamasi viešais duomenimis ir abejojama vyriausybės intervencijos bankiniame sektoriuje reikalu. Manoma, kad kalbama ne apie tą pačią krizę, arba apie itin specifinę dalies finansų rinkos dalyvių krizę.
Oficialioje Mineapolio FRB apžvalgoje taip pat nematyti jokių drastiškų krizės pėdsakų. Tai kas gi vyksta? Tikima, kad politikai ir krizės veiksmų ideologai turi daugiau neatskleistos informacijos.
Tik ar nebus atsakymas labai paprastas - krizė išties nėra tokia didelė ir drastiška, bet galėtų tokia tapti, jei nieko nebūtų daroma. Mineapolio ekonomistų studija būtų įtikinamesnė, jei būtų parodomi vyriausybės veiksmų įtaka nacionalizuojant bankus, garantuojant paskolas ir palaikant likvidumą finansų rinkose. Antraip šiuos grafikus galima suvokti ir atvirkščiai - kaip efektyvių vyriausybės veiksmų iliustraciją, o ne kaip krizės drastiškumo neigimą.
