Sausio 16-osios įvykiai visai neatrodo keistas budulių šėlimas, ar menkybiška marginalų savireklama, jei šiek tiek atsimeni istoriją. Tik vienas, smulkaus provokatoriaus, gyvenimą baigusio kaip tautos naikinimo architekto, pasirašiusio tūkstančius nuosprendžių, pavyzdys. Iš L.Čerškaus atsiminimų (Déjà vu!):
Ir mes su Birontu ir keliais kitais bendradarbiais pasitraukėme iš sodelio, bet, perėję į kitą Donelaičio gatvės pusę, palypėjome ant centrinių universiteto rūmų laiptelių, smalsaudami pasižiūrėti, kuo gi viskas baigsis. Tuo tarpu Justas vis pliurpė tas pačias, mums jau girdėtas pasakėles. Greitai Karo muziejaus sodelis visiškai ištuštėjo, o prie spygaujančio Paleckio susirinko tik apie 50 mėlynanosių iš “Pšecivkos” “chebros”, kurie, atseit, pritardami komunistų agitatoriui šūkaudami įvairius necenzūrinius žodžius, smerkė “Smetonos režimą”. Jų tarpe pamačiau ir pora darbininkų iš mūsų bendrovės. Visi jie, be abejo, tikėjosi, kad po “mytingo” Justas tikrai atsižvelgs į jų parodytą “aktyvumą”, ir už “politinį brandumą” tuojau po “spektaklio” bus sočiai atlyginta “Pšecivkoje”. Tas žinoma jiems kainavo rizikos, nes Paleckio “mytingas” (kaip jie komunistiškai vadindavo tokius “renginius”) buvo valdžios nesankcionuotas. Tai neužtruko pastebėti. Greitai atjojo raitosios policijos būrys, kuris buvo dislokuotas Donelaičio gatvėje, netoli Karo muziejaus. Aukšti, pasitempę Lietuvos policininkai (nepalyginsi su dabartiniais tarbaklyniais) įjojo į gatvę ir sodelį, ir pradėjo varyti lauk bolševikinį gaivalą. Čia pat atsirado ir ne kiek nežemesnių pėsčiųjų policininkų, kurie sulaikydavo sprunkančius mėlynanosius ir reikalavo pasų, o juos gavę, paleisdavo, sakydami, jog sulaikytasis dokumentus galės atsiimti nuovadoje, rytojaus dieną, tik sumokėjęs atitinkamą baudą už viešosios tvarkos pažeidimą. Kiti - miklesni, sugebėjo pasprukti į tarpuvartes nesučiupti, tik pavymui paragaudavo “bananų”. Bet įdomus “mytingas” tuo dar nepasibaigė. Po pirmojo išsklaidymo, aktyvusis Justas savo “draugus” vėl subūrė prie Donelaičio-Mickevičiaus gatvių sankryžos, iš kur jie visi triukšmaudami patraukė į Laisvės alėjos galą, kur tuo metu buvo Sovietų ambasada (Justas Paleckis aiškiai siekė premijos). Ten, priėję prie pastato, jie vėl skandavo savo liaupses Stalinui ir SSRS. Mes su keliais kitais jaunuoliais sekėme juos iš tolo, vėl tikėdamiesi kito susidūrimo su policija (vis šioks toks “reginys”). Bet čia “faraonai”, kažkodėl, juos paliko ramybėje.
Tai buvo ta pati Paleckio “chebra”, tik jau gerokai išretėjusi. Dauguma jų pragertų veidų man dažnai tekdavo matyti “Pšecivkoje”. Vėliau sužinojome, jog pagrindinis “mytingo” organizatorius, už neteisėtus veiksmus buvo areštuotas ir nubaustas tik “namų arešto”, “už viešosios tvarkos pažeidimą”.
Bet, aš manyčiau, kad “diplomatai” iš Sovietų ambasados jam viską su kaupu “kompensavo”. Žodžiu, Justui šis “bizniukas” visai apsimokėjo. Tokiu “tvarkos pažeidimų” Justas Paleckis tada darė begales, nes už tai jam Sovietai gausiai atlygindavo. Jis pats su “draugais” gerdamas “Pšecivkoje” ne vieną sykį išgėręs gyrėsi, kad iš rusų pastoviai gauna 700 litų algą, vien “smulkioms asmeninėms išlaidoms”! Na, o komunistinei agitacijai ir propagandai, turbūt, - kur kas daugiau. Todėl mums nebuvo nieko stebėtino, iš kur jis ima pinigus tokiai “sočiai” propagandai. Žinoma - iš NKVD, kurios pirmutinis atraminis taškas Lietuvoje buvo SSRS pasiuntinybė.
Geriausios dabartinių riaušių apžvalgos, kurias teko skaityti - čia, čia ir mintys čia.
